laižyti

1 laižýti, laĩžo, laĩžė tr. 1. SD134, R, K liežuviu per ką braukyti: Karvė veršį savo laĩžo J. Juk liežuviu trobos nelaižysu – kas užkliūna už šepečio, tą iššluoju S.Čiurl. Ir šunes prieidami laižė votis jo DP267. Išsėmiau lig dugno išmintį. Likau kaip puodas, laižytas šimto katinų (be jokios minties) B.Sruog. | prk.: Ugnies liežuviai laižė medžių lapus J.Balč. Raudoni liežuviai laižė dangų P.Cvir. Banga laižo, graužia priešais stovinčių namų sienas A.Vien. Ledinis vanduo lėtai laižė laivo šonus rš. ^ Pjauna – kaip laižyte laižo (puikiai pjauna) geras dalgis Šts. Akyse laižo, už akių braižo LTR. Pienuotas lūpas visi laižo, o ant kraujuotų spjauna Ut. Laižyk kruviną (šelpk bėdos prispaustą), o taukuotas ir pats apsilaižys J.Jabl. Nelaižýtas ne veršis, negimdytas ne vaikas Erž. Ką ten ir sakyti, nelaižytas (ne pačių gimdytas, įsūnytas) – ir nemalonus. O kad taip jų pačių būtų esąs, tai tik gulbės pieno tetrūktų Brs. Žala karvė dangų laĩžo (deganti krosnis) Arm. Balta karvė dangų laižo (diena aušta) LTR(Rk). Šėmas jautis dangų laižo (dūmai) Sch57. | refl.: Laižytis – katės darbas I.Simon. 2. refl. liežuviu liesti, braukyti lūpas (gardžiuojantis ar patikus kam): Ka tepa – laižýkis Slnt. Ėsk greičiau! Ko laižais kap lapė Dkš. | prk.: Nubaus, tai laižysies (gailėsiesi) Aps. Dabar jau laĩžos (gailisi blogai padaręs), bet po laiko Btr. ^ Laižosi kap katė, pieną išlakus Vlkv. Laižykis kaip šuva, dešrą prarijęs LTR. Laižos kaip vilkas, avį prarijęs Rs. 3. liežuviu liečiant imti ką (valgomą): Ar medaus laižeĩ, kad čiaupais? J. Gana jau tau tas cukrus laižyt Lš. Laižomoji liga (Allotriophagia) rš. [Vabzdžių] burnos organai esti graužiamieji, duriamieji arba siurbiamieji …, čiulpiamieji …, laižomieji (musė naminė) EncIV1165. | prk.: Čia žmonės visi prasti, mokslo nelaižę (nė kiek nesimokę) rš. ^ Palietą pieną visos katės laižo Sim. Kur maišo, ten laĩžo Ml. Nebūk per saldus – visi laižys B. Kartaus niekas nelaižo, o saldų – visi LTR. Valgiau ar tvorą laižiau – tas pats (apie nesotų valgį) Grš. Dvi sesutės sviestą laižo (rogės) Rk.

laižýtinos adv.: Aš jau prilaižiau laižýtinos to medaus Trk.

4. prk. graužinėti, ėdinėti (trumpą ar retą žolę): Einu atvesiu kumelę ant tų dobilų – tegu laĩžo Pc. 5. refl. prk. žiūrėti į ką su pavydu, su noru taip pat gauti, turėti: Ans laĩžos, kad kitas skaniai valgo J. Dočiui taip besilaĩžant ir didžiai besidžiaugiant, štai kvieslys, puikiai rėdyts ir raits, pasirodė K.Donel. O dabar anys patys laižos, matydami, kad čia man gerai eina BsPII281. Laižydamies jie giria nuostabųjį vabzdį P.Cvir. Kiti paukščiai laižėsi tiktai iš tolo V.Kudir. 6. refl. Jrb prk. gerintis, meilintis, pataikauti: Laĩžėsi laĩžėsi, iki įsilaižė (įsiteikė) Gs. Laižýkis nesilaĩžęs – vis tiek biesą misliji Krkn. Ko laižaĩs kap katė, miltus pridirbus! Lp. 7. refl. prk. šukuotis: Gana laižýtis – vis tiek vėjas sutaršys Ut. Jau visa valanda, kap tu savo laižaĩsi Lš. 8. Pln prk. ką nors dirbant, labai dailinti, gražinti: Dailino, laĩžė tuos baldus, kaip tik išmanė Skr. Dėdele, nelaižýk tus linus [braukdamas] – jau ir už nebrauktus gerai moka Dr. 9. prk. bučiuoti: Mylėdamas žemę, laižai tikrai žemę DP199. O priesakiai (priešai) jo žemę laižys DP199. Bausk bausk, paskui vė rankas laižýsi KzR.

◊ rankàs (batùs, kójas) laižýti žemintis, pataikauti: Mes jums rankų nelaižysim! LTR. Tu jiems batus laižai sp. Kur žmogus laĩžo kojas, tai jo kaip velnio bijok Ob.

ver̃šiai (kárvė) nùgarą (pečiùs) laĩžo šaltis, šiurpas ima: Buvau, rodos, šiltai apsidaręs, o važiuojant pradėjo veršiai nugarą laižýti Als. Jau ir man veršiai pečius laĩžo Alk. Aš jau sergu – tik karvė pečius laĩžo Mrj.

ver̃šis nelaižýtas Mrj, Rs, Brs menk. ištižęs, niekam tikęs žmogus: Veršiai jūs, veršiai! nelaižytieji veršiai! – paleido gerklę Cinokienė Žem.

\ laižyti; aplaižyti; atsilaižyti; įlaižyti; išlaižyti; nulaižyti; palaižyti; persilaižyti; pralaižyti; prilaižyti; sulaižyti; užlaižyti